atsakyti


atsakyti
1 atsakýti NdŽ 1. tr. SD214, H156, R, Sut, J, K, Š duoti informaciją į klausimą: Atsakau, atsakymą duomi R54. Ir va ką jis man atsakė paklaustas Blv. Kaip klausia, teip ir atsãko Ds. Klausiau ir jį, bet nieko neatsakė J.Jabl. Kurmonas atsãkė žūklaująs nuo ryto, ir niekas tuo keliu neję BM14(Skp). Kiti nepažįsta (nesupranta), tai nieko ir neatsãko Nmč. Suprasti ana supranta, bet atsakýti nemoka Plng. Nieko neatsakė: ar negirdėjo, ar gal nesuprato J.Bil. Paklausti nesunku, bet atsakyti niekas negalėtų J.Gruš. Kad šneka žmogus, tai atsakýk žmoniškai Kdn. Tie atsakė labai didę daugybę sančią BB1Mak5,38. Bet jei geru būdu nor žinot, kurijig tatai žmona buvo, atsakysiuot, jog Marija Magdelena DP478. Ką būtų jisai, meldžiu, atsakęs, totsãkai ir nū kas nor už jį DP204. O Dievas atstojo nog manęs ir notmisako daugiaus nei per tarnavimą pranašų, nei per sapnus Ch1Sam28,15. Jei jus klausčio, tada jūs neatsakote ir mane neišleisite VlnE198. Atsakykiatėm, prašau P. Po rašomųjų būsią atsakomieji egzaminai J.Jabl. | Bandymas neatsakė į išradėjų klausimą . | prk.: Jei klaus, ar myliu – jam širdis atsakys . | refl. Ser: Tie atsisãkė, ka nieko nematėm Btg. Tie (paukščiai) visi atsisakę nė vienas niekur [jos brolių] nematę, nė vienas nieko nežiną J.Jabl. Ar šitaipo byskupui atsisakai? BPI372. Ir jo broliai negalėjo jam atsisakyti, teip nusigando po jo veido BB1Moz45,3. Teip galime klaustis, kas šitomis dienomis tarp krikščionių destis. Atsakytis gali teip SPI365. 2. tr., intr. reaguoti žodžiu ar raštu į kreipimąsi ar veiksmą: Na, ir ką tu jam tan žodin atsakei? Ds. Kap jis pasakė „labas“, tai aš nei juoda, nei balta neatsakiaũ Pv. Aš atsakiaũ jiem, kad tu negalėsi nuvažiuoti Krs. Keli balsai iškrikusiai atsakė į sveikinimą J.Avyž. Seniau oracijos buvo prisakomos ir atsãkomos Ds. Siuntė vyras mane mestie, aš atsakiaũ, kad nemoku DrskD232. Draugams parspėjant, kad par daug tankiai ir ilgai žmones mokydamas nepasižeistum, liuob atsakyti: – O kam derės mano sveikata, jei nedarbuosuos M.Valanč. Ponas atasakė: – Tu nežinai darbų mano PK181. Tada atsakė visos anos žmonės vienu balsu Ch2Moz24,3. Bet atmisakė antru kartu iš dangaus balsas BtApD11,9. Ką turiu atsakyti barančiam mane BBHb2,1. O šimtininkas atsakydamas tarė: – Viešpatie, neesmi vertas BtMt8,8. Nežadžia geras, kuris ižgirdęs piktą žodį nuog artimo prieš save ištarytą, notsako nieko SPII55. | Steponas retai rašė Vaciui laiškus ir labai trumpus, Vacys ir į tuos ne visus atsakydavo V.Bub. Ar šitas laiškas jau atrašytas, atsakytas? J.Jabl. | refl. SD1110: Padėkojo, o tas irgi moka gražiai atsisakýt (atsakyti į padėką) Plv. Sako, jei par miegą pašaukia, tai nereik atsisakyti LTR(Vdk). Ir atsisakė jauna mergelė, po svirną vaikščiodama: – Neparduok žirgą nei tymo balną, aš būsiu audėjelė StnD1. O kita vištaitė atsisakė: – Mes negersim [v]andenio, mes pienelį gersim LKKII218(Lz). Tu mūsp neažūtariji, tu mūsp neatsisakaĩ (rd.) Lz. Yra tokis žmogus, ką neatsisãko nei žodžio Trak. | prk.: Atsisakė mano dalia anoj pusėj krašte marių LTR(Mrk).pasiaiškinti, pasiteisinti: Notsakai nieko ant to, ką tie ant tavę kalba DP158. Klausė Jėzų bylodamas: – Neatsakei tu top nieko, jog tie prieš tave liudij? VlnE196. | refl.: Kristus ant to jų lojojimo atsisako bylodamas BPII323. Turiu po akim tavo atsisakyt BtApD26,2.prieštarauti, atsikalbinėti: Tam nebuvo kap atsakýt, išgėrė ir numirė LKT382(Lp). Tokia tyki: sakyk, ką nori – neatsakys Vdžg. Žodžio neatsako, duoda, skolina, mylia visus Šts. Aš jau nesu barusys su savo marčia, nesu nė žodžio atsãkiusi Ms. | refl. LL300, Š: Vaikai, ar klausote gimdytojų, ar neatsisakote prieš anus? brš.atkirsti: Ot atsakė – kai varlę ažantin ažumetė! Ml.refl. pasakyti atsisveikinant: Dabar ūkininkas atsisako savo pačiai ir sūnui sudiev Sln.refl. sugrįžti atgal, atsimušti (apie garsą): Miške šauk – ima ir atsisãko . Kai vyrai pūtė, tai vis kožną sykį arčiau atsisakė SI280.refl. ketinti, grasinti: Jonas tėvūnas su Adomu, Tverų tėvūnu, Stankevičiu atsisakė išgysiančiu dominikonis iš Raseinių M.Valanč. Šitai Ezavas atsisako, jog tavi užmuš I. 3. intr. tam tikrais veiksmais ar elgesiu reaguoti į kokį veiksmą ar elgesį: Į policijos vykdomus Gorkio persekiojimus buvo atsakoma demonstracijomis LKI132. Į šūvius atsakė šūviu . Į partijos, Tarybų valstybės rūpinimąsi kaimo darbo žmones atsako pasiaukojamu darbu (sov.) sp. [Gediminas] žiūri į rankas, dedančias valgį ant stalo, ramia šypsena atsako į šypseną J.Avyž. Atsakomasis veiksmas SkŽ51. 4. intr. Srv, Mlt, Trgn perduoti kalbas apkalbėtam asmeniui, persakyti ką sužinojus: Aš jai kaip draugei pasakiau, o ana ir atsãkė Jonienei, to dabar baisiausia pyksta Dbk. Motriškai sunku iškentėti neatsãkiusiai Krš. Ką tik prieš jį pakalbi, ji tuoj jam atsãko Rm. Neiškenčiau, susbarau, tai atsakýta, supinta liežiuviai . Tik tu jai neatsakýk atgal, ką aš tau apie ją pasakiau Jrb. ^ Seniai sakoma: kaltas ne kas pasakė, ale kas atsãkė Krš. 5. intr. būti atsakingam, įpareigotam užtikrinti kokią veiklą: Aš atsakaũ už šitą darbo barą 1. Jis duoda apyskaitą globos įstaigoms (apylinkės teisėjams) ir atsako už nuostolius EncIX175. Mun reikėjo atsakýti už viską: i tą duoną minkyti, i kepti Ms. Kožnas atsãko ažu saũ KlbIII19(Lkm). Su manim nesirūpink, aš už save atsakaũ Ėr. Aš neatsakaũ až save, kas bus toliau Užp. Tai mano tokia nuomonė, ir aš tik už ją atsakau V.Kudir. Ar tu labai atsakýtum už savo brolius, seseris? Mžš. Aktai, kurie išeina karaliaus vardu, turi būti pasirašyti vieno ministerio, ir tuomet tasai ministeris yra už tai atsakomas A.Janul. Už save atsakąs, sveiko proto LL150. Kas čia yra atsakomasis redaktorius? J.Jabl.
atsakýtinai adv. Š, 494, atsakytinaĩ; Ser: Jis atsakytinaĩ atsakė, kad padarysiąs J.
6. intr. gauti atpildą, nukentėti už kokį veiksmą: Karalius pasišaukė jį pas save ir pasakė, kad jis turės atsakyti savo galva, jei per vieną dieną neras kaltininko J.Balč. Savo galva atsakote už juos J.Gruš. Visuomet juk taip būna, kad už valdovų darbus mes atsakom savo kailiu V.Krėv. Kuriam daugiaus yra duota, daugiaus ir atsakyti reiks P. Prieš Dievą atsakýsi OG104. Atsakytinas M. ^ Truks laikys – ponas (Maušius Vlkv) atsakys! Alk. Už durną galvą rankos ir kojos atsãko Lp. Jei akys nematė, kišenė atsakė Šts. Protas pasako, kaulai atsako LTR(Grk). 7. tr., intr. atstoti ką trūkstamą, kompensuoti: Daba, žinai, mašinais, macakletais, jeraplanais, tai kuo [važinėja], o tada arklelis viską atsãkė Šl. Pas mus kačerga viską atsãko Prl. Šiemet rugiai buvo menki, tai viską bulvės atsako . Daktaras liepė nuo mėsos prisilaikyt – pienas atsãko Jsv. Geras megztukas už du atsãko Mrj. Dabar javai, lašiniai atsãko (už juos galima ką kita gauti) Ėr.Ds, Mžš atsilyginti: Už dėkui neatsakýsi, reiks litra statyt Ktk.patenkinti, atsikratyti: Tokio šunio su samtiniu bliūdeliu neatsakýsi Ds. 8. tr., intr. SD1106, Q620, R36, 326 nesutikti ką daryti, ką suteikti; duoti neigiamą atsakymą, nutraukti susitarimą, atmesti: Atsakau kam ką SD210. Ji prašė, ka aš jai užgyvęčiau daržą, o aš atsakiaũ Jrb. Kai jau sausai atsakìs, nebeisiu Sdk. Tą kambarį atsãkė, eik kur nori Krš. Nuo to laiko ir atsãkė butą, ir karvės nebeleido gurban Kp. Niekam neatsako pagalbos, kas jo šaukiasi bėdoj J.Balč. Jeigu taisantis eit sėt užėjo ubagėlis, tai jokiu būdu neatsakyk išmaldos LTR(Kp). Atsakom joms tos alužnos M.Valanč. Aplinku ežerą ribokai atsãkė gaudyt Knv. Nėščiai moteriai ko nors prašant, negalima esą atsakyt: žiurkės daug turto sugadinsiančios LTR(Srj). Tavo prašymas atsakytas . Karalius taigi prižadėjo nieko jai neatsakyti, noriant ir pusę karalystės prašytų S.Stan. Pirma prižadėjo būt par vaiką, in rytojaus atsãkė Ktk. Merguta atsakė bernui [,atvažiavusiam pirštis] Lz. Buvo suvisu jam atsakýta Dbg. Atsakau stačiai B. Išeiki, tetušėl, svečiam atsakyti …, vartus uždaryti NS331. Penkiems šešiems atsakiau, mylimojo nebgavau KlpD51. Ar čia man eiti, ar atsakyti [piršliams], nebeišmanau, kaip padaryti LTR(Ob). Atsakiaũ pieną, daugiau nebeneš Ktk. Iš ligoninės atsãkė – nepastaisis Klt. ^ Nei prisakė, nei atsãkė Str. Nei prisakyta, nei atsakýta Azr. Šiemet piemenam tarnai atsakyta (sakoma, kai jaunesnis vyresnį pasiunčia) LTR(Mrc). | refl. intr. tr. Q47: Nu jo visi daktarai atsisãkė, jau mirs Šts. Atsisakyt slūžbos OsG158. Atsisakyti urėdą, iš urėdo, nuo urėdo N. Atsisakau iš slūžbos R38. Atsisakau nuo slūžbos, nuo gyvatos R35. Visi [baudžiauninkai] kaip vienas atsisakė nuo lažo ir nuo visokių prievolių V.Myk-Put. Neatsisakiáu nu darbo, kokį tiktai kas besakė Als. Būdavai, paduos gromatą vidurnaktį, ir nešk – neatsisakysi Sln. Kieliškėlis buteliuką parsimušęs plaka, buteliukas atsisãkė: anė vieno lašo (d.) Čb. Aš atsisakiau savo močiutei, o aš nuo pusės jau vasarėlės: ieškok, močiute, sau verpėjaitę, sau verpėjaitę ir audėjaitę R177. Jei eisiu eisiu, atsisakysiu, atsisakysiu mielai matutei. Žiūrėka, motinėl, sau dukterėlės NS331. Bernaiteli, kodė taip atsisakei man kitaip: suvytenai vainikelį žaliam rūtų daržely (d.) Dglš. | Gaidžiui degtukai lūžinėjo ir atsisakė degti I.Simon. Jau svaigsta galva, ir kojos tarnaut atsisako V.Myk-Put.refl. R10, LL300 pareikšti nenorint, nemėgstant, neimsiant: Tėvas buvo ir buteliuką pastatęs, bet aš atsisakiau – negeriąs A.Vien. Vaikinas atsisakė nerūkąs ir neėmė papiroso J.Jabl. Dėl akių atsisãkė algos Ktk. ^ Kad akys i mato, širdis atsisãko Bsg. Atsisako kaip ubagas nuo sviesto LTR(Kz). 9. refl. R atsižadėti ko, nebereikšti pretenzijų: Atsisakaũ nuo ko K. Atsisakyti nuo tolesnės kovos, nuo tolesnių ginčų LL288. Vis nuo savo negali atsisakýt Grž. Atsisakau provai savo R56. Kad jų šitas mokinys nuog lauko neatsisãko Lp. Atsisakýta jau nuo visa ko (artėja senatvė) Klt. Jei tinka kavalierius, važiuosi į ūkvaizdžius, o jei netinka, atsisakýsi, i viskas Trk. Jis nuo žemės atsisãko, nenoria būti prie žemės – knygom vis apsidėjęs sėdi Jnšk. Aš norėč nuo giminių atsisakýt (atsiskirti), ale man nuobodu Rd. Paeina tas laikas, kad reiks atsisakýt nuo to balto svieto Krm. | Boba vėjo pučiama, o neatsisakaĩ karvės (nori vis laikyti) Alks. ^ Neatsisãkai nuo terbos ir nuo turmos Dsn.nustoti laikytis ankstesnių pažiūrų, metodo: Šiuolaikinis menas, poeto supratimu, atsisako nuogo fotografiškumo . 10. intr. pavargti, nebepajėgti, paliegti: Pusdienį šieną papjovė ir atsãkė Up. Pradės jau atsakýt tos milžėjos: jau penktas metas, kai melža tos pačios Šmk. Jeigu tą darbą patrauktum savaitę, tai ir atsakýtum visai Skr. Tokį darbą dirbdamas, greit atsakái Up. Kojos jau šį rudenį atsakýt pradėjo Vdžg. Širdis yr atsãkiusi, pasibengusi Šv. Vieną galą gydo, kitas atsãko Rdn. Jau muno sveikata suvisam atsãkė Vvr. Viskas muno atsãkė Vdk. Visai atsakiaũ, koją skauda – nė krust Snt. Atsãkė visai Žąsytėnė: be lazdos nepavaikščio[ja] Šv. Žiemą aš jau visai buvau atsãkiusi Skr. Arkliai jau visai atsãkė Rs. | refl.: Par šventes buvo taip nusigėręs, kad i kojos atsisãkė Vkš. Atsisãkė sąnariai visi nu darbo Vdk. Pinigų norint, gali žmogus greita atsisakýt Krok.pasidaryti netinkamam, susidėvėti: Mano batai jau visai atsãkė, reik pirkt naujus Jrb. Brika visai atsãkė, reiks naują dirbdinti Ll. | refl.: Jau mūs tvartas atsisãko Rdm. Šita suknelė jau visai atsisãkius Krok. Paskui stabdžiai atsisakė – ir vėl sustojom . 11. intr. pastipti, nudvėsti: Jau bėris atsãkė, gali eit užkast Alk. | refl. Žž: Jau mano šitas širmasai dvėselena atsisãkė, jau ir skūrą nulupiau Švnč. Šimo tekis išguldytas atsisãkė Kls.numirti, nusibaigti: Jeigu visą suimtų [skausmai], tai tuo atsakýtum Plv. ×12. (l. odkazać) tr. Sn, Ign palikti, paskirti kam po mirties: Bobutė mirė, skarą man gražią atsãkė Ad. Kam gi mes juos atsakýsim, tuos namus? Str. Gerk, kol gerias, ba kai numirsi – visa atsakýsi Rod. Daiktus, ant to testamento atsakytuosius, turi afieravoti WP128. Tėvainumop gyvatos amžinos testamentu atsakeĩ DK142. ×13. (sl.) refl. atsidurti, pakliūti: Palauk, atsisakýsi tu mano rankosna, paminėsi! Prng. Kap duosiu, tai net trečioj žemėj atsisakýsi! Dsn. Anys sėdos ir kap žodžiu atsisakė prie ožiukui TDrIV219(Prng). 14. intr. atitikti, derėti: Raitelis buvo dailus vyras, ir jo drabužiai visai atsakė arklio gražumui J.Balč. Ogi ir stovyla mano argi ne atsakanti drabužiams?! Žem. Užimsite atsakančias jūsų išgalėms vietas žmonių draugijoje Jn. Kitose tarmėse jiems galės atsakyti truputį kitokios vardų lytys K.Būg. Čia vėl nėr ko stebėtis: raštai atsako žmonių jausmams V.Kudir. Reikia visur būti su protu, jei nori būti atsãkomas (jei nori visur įtikti) Bsg.
atsakýtinai adv.: Raštininkai turėjo atsakytinai kalties naujus žodžius . atsãkomai adv.; LL239.
◊ nùgara (káilis) atsakỹs gausi mušti: Nedrįsk valkioties, atmink, nugara tavo atsakys Žem. Kaip tu nori, tavo paties kailis atsakys: kad neklausysi, gausi nuo tėvo KlK10,40(Tl).
nuo krỹžiaus atsakýti susenti, sukriošti: Tie seniai visi atsãkę nu krỹžiaus Grd.
nuo šáukšto atsisakýti menk. mirti: Vakar du nu šáukšto atsisãkė Šv.
pìnigus atsakýti numirti: Jau pìnigus atsãkė Lp.
\ sakyti; antsisakyti; apsakyti; atsakyti; dasakyti; įsakyti; išsakyti; nusakyti; pasakyti; išpasakyti; papasakyti; pripasakyti; padsakyti; persakyti; prasakyti; prisakyti; razsakyti; susakyti; užsakyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • atsakyti — statusas T sritis informatika apibrėžtis ↑Elektroninio pašto programos komanda atverti laiškų rašymo langą su jau parengtu ↑atsakymo (1) į pasirinktą laišką šablonu. Į atsakomojo laiško antraštę jau būna įrašytas gavėjo adresas, įtrauktas… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • atsakyti — atsakýti vksm. Atsakýti už vagỹstę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atsakyti visiems — statusas T sritis informatika apibrėžtis ↑Elektroninio pašto programos komanda, analogiška komandai ↑atsakyti, tik į gavėjų sąrašą (lauką „Kam“) įtraukiami visi adresai, esantys originalaus laiško antraštėje (laukuose Kas, Kam, Kopija).… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • kam atsakyti — statusas T sritis informatika apibrėžtis ↑Laiško antraštės laukas, kuriame siuntėjas parašo savo ↑atgalinį adresą. Paprastai atsakoma siuntėjo adresu. Šiuo lauku reikia pasinaudoti tada, kai norima gauti atsakymą kitu adresu nei tuo, iš kurio… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • reply — atsakyti statusas T sritis informatika apibrėžtis ↑Elektroninio pašto programos komanda atverti laiškų rašymo langą su jau parengtu ↑atsakymo (1) į pasirinktą laišką šablonu. Į atsakomojo laiško antraštę jau būna įrašytas gavėjo adresas,… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • reply to all — atsakyti visiems statusas T sritis informatika apibrėžtis ↑Elektroninio pašto programos komanda, analogiška komandai ↑atsakyti, tik į gavėjų sąrašą (lauką „Kam“) įtraukiami visi adresai, esantys originalaus laiško antraštėje (laukuose Kas, Kam,… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • atsakinėti — 1 atsakinėti NdŽ iter. 1 atsakyti: 1. M, Š, Btrm Pašaukė prie lentos atsakinėti rš. Kad Sveikas nori, nieko nebeatsakinėsiu jam KlbV112(J.Jabl). Sesulė jiemu atsakinėj[o] LKKIX205(Dv). 2. Niurzgėjimais atsakinėti LL120. Atsakinėdamas į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atliepti — 2 atliẽpti, ia (àtliepia), àtliepė 1. intr. atsakyti šaukiant, vadinant, atsišaukti: Vadinau, o nebuvo, kursai atlieptų WP11. Neatliẽpiamas šauksmas BŽ19. | refl. SD238,218: Ar į versmę įlindai neatsiliepdamas? Ar. Kas toks yra, lai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsakymas — atsãkymas sm. (1) → 1 atsakyti: 1. SD214, H156, R, DP17, K, Sut, RtŽ, M, Š Nepilnieji sakiniai, einantys atsakymais į klausimus, yra dažniausiai vartojami LKGIII641. Atsakymą duoti B112. Atsakymą gaunu R29. Suejimas, trukinamas dideliais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žodis — žõdis sm. (2) KBII68, K, LsB290, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; SD342, KlG5, H, H227, R, R406, MŽ, MŽ547, OsG5, Sut, N, BzB342, L, žodỹs (4) NdŽ 1. svarbiausias reikšminis kalbos vienetas, bet kokios sąvokos išraiška: Kiekviena kalba… …   Dictionary of the Lithuanian Language